Lietuvoje užstato sistema pernai surinko rekordinį skaičių užstato pakuočių – beveik 686 mln. vienetų. Tai – daugiau negu 68 mln. eurų, kuriuos už pakuotes susigrąžino gyventojai. Dalį susigrąžinamų užstato lėšų žmonės skyrė paramai. Pavyzdžiui, „Užstato sistemos administratoriaus“ (USAD) iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“ pernai padėjo surinkti daugiau kaip 15,5 tūkst. eurų „Sengirės fondui“, kuris rūpinasi senųjų miškų išsaugojimu.
„Prieš 8 metus užstato sistema Lietuvoje atsirado siekiant apsaugoti gamtą nuo gėrimų pakuočių atliekų – kad kuo mažiau butelių ir skardinių liktų miškuose ir paežerėse. Ilgalaikiai rezultatai rodo, kad sprendimas pasiteisino, nes Lietuvoje grąžinamos 9 iš 10 į rinką išleistų pakuočių. Todėl dabar galime dar daugiau – kurti naujas partnerystes ir inicijuoti projektus, kurie skatina visuomenę labiau domėtis savo poveikiu aplinkai ir labiau įsitraukti saugant gamtą“, – pastebi Gintaras Varnas, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.
Kiekvienas paaukotas užstatas yra išsaugotas miško plotas
Nuo pat užstato sistemos starto Lietuvoje užstato dydis vartotojams išlieka nepakitęs – 10 centų už grąžintą PET plastiko butelį, aliuminio ar metalo skardinę, stiklinį butelį. Užtat visuomenės noras prisidėti prie aplinkos išsaugojimo pastebimai auga. Tą įrodo skaičiai – vos per šešias savaites 2023 metais „Sengirės fondui“ žmonės per taromatus paaukojo daugiau kaip 15,5 tūkst. eurų sumą.
Už surinktas lėšas fondas išpirks seno, sengire tapsiančio, miško plotus, taip apsaugodamas juos nuo žalingos žmogaus veiklos ir leisdamas miškui ir jo biologinei įvairovei klestėti natūraliai. Kiekvienas paaukotas butelio ar skardinės užstatas padės išsaugoti net 1000 cm2 seno miško, tad paaukota suma taps didesniu nei 1,5 ha seno miško plotu.
Lietuvos miestai grąžinamą tarą skaičiuoja dešimtimis milijonų
USAD duomenimis, 2023 metais žmonės grąžino 2 proc. daugiau užstato pakuočių negu 2022 metais. Surinktas 685,79 mln. pakuočių kiekis yra rekordinis. Procentinė surinktos taros dalis išliko tokia pati, kaip ir anksčiau: grąžinta apie 92 proc. į rinką išleistų pakuočių.
Daugiau negu pusę grąžintų pakuočių sudarė PET plastiko buteliai, kurių surinkta per 353 mln. vienetų. Aliuminio skardinių grąžinta beveik 287 mln., plieno skardinių 1,6 mln., stiklo butelių – 44 mln. Iš viso bendras grąžintos taros svoris siekė per 27,6 tūkst. tonų.
Daugiausia pakuočių grąžinta į parduotuves, kurios yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje – per 150 mln., Kauno mieste grąžinta 86 mln., Klaipėdoje – 42 mln., Šiauliuose – 26 mln., Panevėžyje – 24 mln.
Žada naujovių, bet tikslai išlieka tie patys
USAD vadovas G. Varnas pastebi, kad gyventojai toliau aktyviai palaiko užstato sistemą ir priima naujoves: sėkmingai naudojasi pernai Vilniuje pastatytu naujo R1 tipo taromatu, į kurį galima vienu kartu suversti iki šimto PET plastiko ir metalo skardinių. Šiemet prie parduotuvių planuojama įrengti daugiau šio tipo taromatų ir didinti patogumą gyventojams.
Pasak USAD vadovo, pagrindiniai organizacijos tikslai išlieka tie patys – užtikrinti efektyviai ir sklandžiai veikiančią sistemą, kuri būtų patogi gyventojams, leistų surinkti maksimalų pakuočių kiekį ir jas paversti aukštos kokybės antrinėmis žaliavomis, tinkančiomis perdirbti. Todėl ne pelno įstaigos veikla apima tiek operacijų procesų valdymą, tiek visuomenės švietimo ir edukacijos projektus.
