Ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia Lietuvoje surinkęs daugiau nei 1 milijardą 400 milijonų vienkartinių gėrimų pakuočių. Skaičius įspūdingas, tačiau ką jis reiškia? Apie kokią naudą mums ir mūsų aplinkai kalba šie rodikliai?

„Akivaizdžiausia užstato sistemos nauda – aplinkosauginė. Štai, pavyzdžiui, kasmetės akcijos „Darom“ organizatoriai teigia beveik neberandantys depozitinių pakuočių, plastikiniai buteliai dingo ir iš pajūrio pakrančių populiariausių šiukšlių sąrašų. Be to, reprezentatyvi apklausa parodė – 95 proc. šalies gyventojų pastebėjo, kad po užstato sistemos starto aplinka tapo švaresnė“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas. Jo žodžius patvirtina ir skaičiai.

Iki užstato sistemos įvedimo Lietuvoje buvo surenkama 34 proc. plastikinių (PET) gėrimų pakuočių. Po užstato sistemos starto šis skaičius pašoko iki 75 proc., pernai – iki 92 proc. Šiemet rodikliai bus ne mažesni. Nesunku paskaičiuoti, kad dėl užstato sistemos veikimo mūsų aplinkoje – miškuose, miestuose, pakrantėse bei sąvartynuose – neatsidūrė papildomi 664 mln. plastikinių pakuočių. Ten pat neatsidūrė ir milijonai stiklinių butelių bei skardinių.

Perdirbamas plastikas ir atbulinė logistika

„Daugiau nei pusė USAD surenkamų pakuočių – plastikiniai buteliai. Reikia šimtmečių, kol aplinką nuodijantis plastikas suyra. Be to, jo neperdirbdami švaistome žaliavas, energiją bei prisidedame prie beatodairiškai augančių anglies dvideginio (CO2) emisijų ir spartėjančios klimato kaitos“, – teigia G. Varnas.

Apskaičiuota, kad gaminiui iš perdirbto plastiko sunaudojama maždaug 76 proc. mažiau energijos. Be to, perdirbus toną plastiko, neleidžiama susidaryti 1,7 t CO2. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra pagrindinės dabartinės klimato kaitos kaltininkės. Kadangi USAD perduoda perdirbti visas Lietuvos gyventojų atnešamas plastikines pakuotes, tai vien grąžindami plastiko butelius visi kartu neleidome susidaryti beveik 50 tūkst. t CO2.

Be to, USAD perdirbimui perduoda dar ir plastikinius maišus, kuriuose pakuotės atvežamos į skaičiavimo centrą. Ir tokių maišų yra labai daug – šimtai tonų kasmet. Per užstato sistemos gyvavimo laiką perdirbimui perduota 922 t plastikinių maišų.

G. Varnas pasakoja, kad gėrimų pakuotėms atvežti į USAD skaičiavimo centrą naudojama atbulinė logistika – pakuotes atveža iš parduotuvių į didžiųjų prekybininkų sandėlius grįžtantis transportas. Taip kasmet sutaupoma apie 1 mln. l kuro, o vilkikai nuvažiuoja 3 mln. km mažiau. Dėl to į aplinką kasmet išmetama maždaug 2,6 tūkst. t mažiau CO2.

Per 3 metus nesusidarė 152 tūkst. t CO2

Didelį teigiamą poveikį daro ne tik PET, bet ir aliuminio perdirbimas, leidžiantis sutaupyti itin daug resursų. Skardinei iš perdirbto aliuminio pagaminti reikia net 95 proc. mažiau energijos. Įspūdinga ir tai, kad tona perdirbto aliuminio sutaupo 10 t CO2. Šių metų pabaigoje USAD administruojama užstato sistema jau turėtų būti surinkusi ir perdirbimui perdavusi beveik 9 tūkst. t aliuminio skardinių. Tad vien priduodami skardines CO2 susidarymą sumažinome 86,6 tūkst. t.

Tonos stiklo pakuočių perdirbimas CO2 emisijų susidarymą sumažina 0,34 t. Be to, 40 proc. mažėja energijos sąnaudos stiklo gamybai bei 50 proc. gamybos metu susidaranti vandens tarša. Iš viso USAD Lietuvos gyventojai sugrąžino 20,4 tūkst. t stiklinių pakuočių ir taip sustabdė 6,9 tūkst. t CO2 susidarymą.

Tad, dalyvaudami užstato sistemoje, Lietuvos gyventojai per trejus metus neleido susidaryti net 152,4 tūkst. t CO2. Ar tai daug? Tam, kad būtų išskirtas toks CO2 kiekis, naujas automobilis turėtų nuvažiuoti 1,3 mlrd. km – tai maždaug 24 kelionės iki Marso.

„Nors ir skamba pakiliai, bet tai tiesa – grąžindami pakuotes mes ne tik rūpinamės savo aplinkos švara, bet ir prisidedame prie saugesnio ateities pasaulio kūrimo. Žinoma, užstato sistema yra vienas iš daugybės būdų mažinti poveikį aplinkai, tačiau akivaizdu, kad tik keisdami kasdienius įpročius galėsime kurti tvarią ateitį“, –įsitikinęs USAD vadovas.